Kaip skarifikuoti veją?

Skarifikavimo metu pašalinamos organinės medžiagos iš vejos, tokios kaip: šiaudai, samanos ar įvairios piktžolės. Tokiu būdu yra užtikrinamas tinkamas žolės augimas.

Skarifikavimo darbai turėtų būti atliekami pavasarį arba rudenį – prasidėjus arba pasibaigus žolės pjovimo sezonui. Specialistai rekomenduoja skarifikavimo darbus atlikti prieš vejos tręšimą ar persėjimą. Taip bus pasiekiamas maksimalus rezultatas.

Vejai prižiūrėti ir skarifikavimo darbams atlikti yra naudojami skarifikatoriai. Skarifikatoriaus paskirtis supjaustyti ir išgrėbti vejoje susidariusias organines atliekas. Prietaisą sudaro du peiliai, kuriais įpjaunamas ir stipriai iššukuojamas bei išpurenamas žemės paviršius.

Vejos skarifikatorius ir tinkamas jo naudojimas

Vejos skarifikatorius – prietaisas, kuris iš vejos pašalina organines atliekas. Prie organinių atliekų priskiriama šiaudai, samanos, įvairios piktžolės ar kitos šiukšlės. Netinkamos organinės medžiagos sustabdo vandens ir maistinių medžiagų patekimą į dirvožemį. Tokiu būdu žolė nebesišaknija į dirvožemį ir nustoja augti. Kad taip neįvyktų ir turėtumėte gražią veją, turite įsigyti skarifikatorių.

Skarifikatoriaus įsigijimo privalumai:

• Pašalina storus, tankius bei pluoštinius organinių medžiagų sluoksnius;
• Po atlikto skarifikavimo į veja patenka daugiau saulės šviesos, vandens ir kitų maistinių medžiagų. Vejos augimas pagreitėja ir ji tampa gražesnė;
• Sumažina piktžolių ir samanų augimą, taip pat mažėja tikimybė augalams susirgti miltlige.

Skarifikatorių geriausia naudoti pradėjus vejai aktyviai augti, žolės pjovimo sezono pradžios arba pabaigos metu. Jei turite skarifikatorių ir vejos skėtiklį, skarifikatorių būtų naudinga naudoti auginimo sezono pradžioje. Rekomenduotina prieš skarifikatoriaus naudojimą nupjauti veją, kad būtų pašalinta daugiau organinių medžiagų.

Tinkamas laikas vejos skarifikavimo darbams atlikti

Pavasarį ar rudenį pasirinkti konkretų paros laiką nėra taip svarbu – žiemą, kai žemė šalta ir kieta, vejos skarifikuoti visai nepatartina. Taip pat patariama vejos neskarifikuoti, kai temperatūra viršija 20ºC. Skarifikuojant veją esant tokiai temperatūrai žolė yra nuplėšiama ir greičiau išdžiūsta. Jeigu jau nusprendėte atlikti skarifikavimo darbus esant aukštai temperatūrai - po skarifikavimo žolę gerai palaistykite.

Kaip dažnai turėtumėte skarifikuoti veją priklauso nuo to, kiek organinių medžiagų susidarė jūsų vejoje. Jeigu veja randasi pavėsyje, pradeda dažniau rasti samanos, todėl veją skarifikuoti reikėtų reguliariai dažnai. Daugumai vejų naudinga kasmetinė skarifikacija.

Skarifikuoti veją galima ir su grėbliu, tačiau tai truks kur kas ilgiau ir darbas tikėtina, kad bus atliktas nekokybiškai. Skarifikatoriai skirstomi į elektra varomus arba benzininius. Didesnėms vejoms rekomenduojama rinktis benzinu varomą skarifikatorių, nes jie yra galingesni.

Vejos skarifikavimo etapai

1. Pasirinkite tinkamą skarifikavimo laiką. Geriausias laikas skarifikuoti veją dažniausiai yra ankstyvas pavasaris arba vėlyvas ruduo. Venkite to daryti esant nepalankioms oro sąlygoms ir aukštai temperatūrai.
2. Prieš skarifikavimą veją nupjaukite maždaug iki pusės įprasto aukščio. Taip lengviau pamatysite ir pašalinsite organines medžiagas.
3. Prieš pradedant darbus tinkamai pasiruoškite prietaisus. Yra dviejų tipų skarifikatoriai – rankiniai ir elektriniai. Rankiniai skarifikatoriai tinka mažesnėms vejoms, o elektriniai skarifikatoriai labiau pasitarnauja dideliuose plotuose. Kad ir kurį tipą pasirinksite, įsitikinkite, kad peiliai yra aštrūs, o pats skarifikatorius yra geros darbinės būklės.
4. Skarifikuokite veją skirtingomis kryptimis - pradėkite skarifikuodami veją viena kryptimi, o tada pereikite į kitą kryptį.
5. Pabaigę darbą pašalinkite iš vejos visas šiukšles ir organines atliekas.
6. Nuolat laistykite veją ir maitinkite maistinėmis medžiagomis – taip veja po skarifikavimo atsigaus greičiau.